Viena įdomesnių, tačiau vis ta pačia išvada besibaigiančių diskusijų: ką mes vaikystėje girdėdavome apie pinigus?
„Pinigai ant medžių neauga“
„Geriau „biednas“, bet teisingas“
„Visi verslininkai – vagys“
„Pinigai – ne vaikų nosiai“ ir t. t.
Dar įdomiau, ką girdi pakalbinti vaikai. Vienas stovykloje sutiktas trylikametis pasidalijo, kad jo tėvai jam nuolat kartoja: „per tave ir tavo gimtadienius prarandam visus pinigus!“, o tada berniukui pritarė dar 28 stovyklos vaikai… Negi iš tiesų tėvai vaikus kaltina, kad dėl jų patiria finansinius nuostolius? Nesinori tuo tikėti. Greičiausiai tėvai neturi to tiesiogiai omenyje, tačiau taip yra išgirstami…
Todėl teisinga būtų pastebėti save, kokios žinutės transliuojamos iš mūsų lūpų vaikams?
Kodėl tėvai dažnai kartoja, kad neturi pinigų?
Kodėl nesako vaikams atvirai, kiek gauna atlyginimo, kiek turi pinigų?
Viena mama dalijasi: „jei pasakysim, kad uždirbam 20 000 Eur per metus, vaikai pamanys, kad mes labai turtingi ir nesupras, kodėl negalime jiems pirkti visų norimų gėrybių!“
Tiesa viena: vengdami pokalbių apie pinigus, tėvai daro meškos paslaugą. Vaikas gali pradėti galvoti, kad pinigai nėra svarbūs ir neverti aptarimo arba pinigų tema šeimai yra „tabu“. Dar blogiau – vaikui gali susidaryti įspūdis, kad pinigai iš tikrųjų tiesiog auga ant medžių, t. y. atsiranda be pastangų.
Toks požiūris dažnai susidaro tiems vaikams, kuriems tėvai nepaaiškina, kaip uždirbami pinigai, nepamoko, kaip reikia taupyti ir suprasti, jog kiekvienas daiktas ar žaislas turi savo kainą.
Įvairių psichologų apklausos rodo, kad 18-24 metų žmonės teigia, jog asmeninai finansai kelia daugiau streso, nei darbo paieškos, profesijos pasirinkimas, santykių klausimai. Kodėl? Nes jie tiesiog niekur neįgijo su tuo susijusių įgūdžių. Apklausą nesunku pagrįsti – galim pastebėti save, kaip jaučiamės, kai pinigų turim mažai, kai namuose ar valstybėje ištinka finansinės krizės.
Taigi patarimas vienas – visi tėvai kiekvieną dieną turėtų tiesiog atvirai kalbėtis su vaikais apie pinigus taip, kaip jie kalbėtų su savo vaikais apie bet ką kitą, pavyzdžiui apie protingą mitybos pasirinkimą, saugų elgesį gatvėje, virtuvėje, stovyklaujant miške ir panašiai.
Sėkmingo proceso!