„Seneliai gadina mūsų vaikus!“
Ar tai tiesa?
Po seminaro „Kaip mokyti vaikus apie pinigus?“ atplaukė ne vienas laiškas apie močiučių, senelių ir tėvelių nesutarimus, nuomonių skirtumus dėl vaikų finansinio raštingumo klausimų, o taip pat dėl mylėjimo pirkiniais (skanumynais ir brangumynais) dalykų…
Greičiausiai nesunku suprasti, kad tokie nesutarimai, skirtingos kryptys, net jei visa tai pagrįsta didžiule meile, sukelia vaikams lojalumo konfliktą, atsiranda įtampa, nenuoseklumas, sutrikimas.
Pagalvokite, kaip spręstumėte arba sprendžiate tokius klausimus.
Ar kyla iššūkių dėl skirtingo auklėjimo, supratimo?

Dalintis:
Reading time: 1 min

Pasakoja bičiulė:

„Šiandien mano penkiametis taip nenorėjo eiti į darželį, visas priemones išbandė – uždavinėjo klausimus, kodėl kiekvieną dieną reikia eiti, kodėl bent šiandien negali likti namie, jis didelis, gali pabūti ir vienas? Kodėl tik mama priiminėja sprendimus, jis gi irgi čia gyvena? Po to sekė rėkimas, po to tyla, po to buvo įjungtos visos derybinės galios… Matau, kad jau vėluosiu, visos priemonės baigėsi…ir …pažadėjau, kad jeigu nueis į darželį, nupirksiu Lego. Dabar tai suprantu, kad pasielgiau š… blogai…. Nusipirkau ramybės…“
Į tai galima atsakyti su šypsena: „O ką darys rytoj?“
Dalintis:
Reading time: 1 min
Iš ko mokosi mūsų vaikai?
Tikrai, kad iš mūsų – tėvelių!
Geriame arbatą su bičiule, jos trimetis Rytis laksto aplink mus, neša ant stalo vieną, antrą, trečią didelį paką su įvairiomis sultimis. Tada tik OP! Atsidaro vieną ir užsiverčia sau į burnytę.
Mama bara:
– Ryti, niekas negeria iš pakelio, reikia pilti į stiklinę!
O rytis:
– Mamyte, bet juk tu visada taip geri…
Dalintis:
Reading time: 1 min