Mes, tėvai, augindami savo vaikus turime nuolat drąsinti juos, sakyti auginančius, pagiriančius žodžius, palaikyti, džiaugtis, tuomet ir jie turės tvirtą valią bei sveiką pasitikėjimą savimi!
Prasminga pasidalinti knygos ištrauka, kurią linkiu perskaityti patiems ir savo vaikams:
„– Tavo pasitikėjimas savimi lems, ar išdrįsi ką nors padaryti, ar tikėsi savimi. Jei niekuo netiki, tuomet geriau nepradėti, o jei nepradėsi – niekas ir neįvyks. <…>
– Nemanau, kad labai pasitikiu savimi.
– Tiesa,– pritarė man Manis.– Bet gali nesunkiai to išmokti. Ar norėtum žinoti, kaip tai padaryti?
– Žinoma, – skubiai atsakiau.
– Paaiškinsiu. Paimsi tuščią sąsiuvinį arba dienoraštį ir pavadinsi jį „SĖKMĖS ŽURNALU“. Į jį rašysi visus tau pavykusius dalykus. Geriausiai tai daryti kiekvieną dieną ir rasti bent penkis atvejus, kai tau pavyko. Tai gali būti mažiausios smulkmenos. Iš pradžių gal bus nelengva, abejosi, ar tą, ar kitą dalyką galima laikyti sėkme. Abejojant, geriau spręsti teigiamai. Geriau įgyti daugiau pasitikėjimo savimi negu mažiau!“
Tai dvylikametės mergaitės Kiros ir jos šuniuko Manio pokalbis iš Bodo Schafer knygos vaikams „Manis, arba pinigų abėcėlė“.
„SĖKMĖS ŽURNALAS“ iš tiesų gali tapti kiekvieno žmogaus tramplinu į sėkmę, drąsą, augimą.
Dalintis:
Reading time: 1 min
Iš ko mokosi mūsų vaikai?
Tikrai, kad iš mūsų – tėvelių!
Geriame arbatą su bičiule, jos trimetis Rytis laksto aplink mus, neša ant stalo vieną, antrą, trečią didelį paką su įvairiomis sultimis. Tada tik OP! Atsidaro vieną ir užsiverčia sau į burnytę.
Mama bara:
– Ryti, niekas negeria iš pakelio, reikia pilti į stiklinę!
O rytis:
– Mamyte, bet juk tu visada taip geri…
Dalintis:
Reading time: 1 min

Apie svajones (tęsiam kelionę per įžvalgas iš animacinių filmukų vakarų su vaikais).

Paprastai gyvenime problemas galima skirstyti į keturias sritis: meilė, sveikata, gerovė (kokybė, patogumai), saviraiška. Praktiškai visos yra apčiuoptos ir subtiliai perteiktos animaciniame filme „Princesė ir varlius“, kur pagrindinė herojė Tiana sunkiai ir ilgas valandas dirba dėl savo svajonės – nuosavo restorano verslo. Filmuke pasakojama apie tarnaitės nuostabiai kuriamus santykius, laiką su šeima ir draugais, varginančią kasdienybę bet kartu piešia svajotojos ir žmogaus, kuris turi rinktis tarp santykių (meilės varliui) ir tikslų, paveikslą.
Ir štai čia prasideda svarbiosios šios konkrečios istorijos pamokos:
• Tikslai gali padėti mums įsivaizduoti, kur norime eiti.
Jei kiekvienas iš mūsų skirtume laiko dabartinės ir norimos situacijų įsivertinimui, būtų kur kas paprasčiau įveikti atotrūkį tarp jų, nes galėtumėm aiškiai planuoti savo žingsnius svajonių link.
• Vizualizacijos – milžiniška jėga.
Prieš priimdamas sprendimą veikti, kiekvienas savo vaizduotėje turėtų suformuoti ateities vaizdą, veikti pagal tai ir tokiu būdu artėti prie tikslo.
• Darbštumas ir nuoseklumas!
Tai puikūs bruožai, kurie padeda greičiau pasiekti finansinius tikslus.
• Papildomos pajamos.
Apsvarstykite tai! Būdų yra daugybė. Tai gali padėti greičiau pasiekti savo tikslus.
• Žmonės yra svarbesni už pinigus ir daiktus.
Negalima leisti, kad pinigai rastųsi aukojant santykius.
Ką pamatė, įžvelgė bei nori pasidalinti 10-metis ir 12-metis broliai:
• Žmogus kartais nemato, kas prieš jo akis, bet nieko tokio, nes gauna pamoką ir praregi. Vadinasi reik atidumo.
• Svajonės visada pildosi, todėl svajoti reikia drąsiai ir aiškiai.
• Visada reikia naudotis galimybėmis (papildomai užsidirbti, nesvarbu ar tu vaikas ar paauglys, susidraugauti su gyvūnais, žiūrėti filmus).
• Egzistuoja meilė ir ryšys ne tik tarp žmonių, bet ir gyvūnų, žvaigždžių, planetų.
Tai, ką matome, išgirstame neabejotinai tampa mūsų patirtimi, išgyvenimu, sielos penu. Galbūt todėl, net žodis animacija (animation) – išvestinis iš „anima“, kuris reiškia sielą.
Smagių atradimų su vaikais!
Dalintis:
Reading time: 1 min
Taisyklės auginantiems berniukus (tinka ir mergaičių tėveliams).
Tėvų linkėjimas vaikams bei auklėjimo tikslas – kad jie taptų asmenybėmis – pilietiškomis, doromis, mylinčiomis, drąsiomis, atsakingomis, drausmingomis, sąžiningomis.
Vadovėliai, seminarai – nuostabus tobulėjimo šaltinis tėvams. Tačiau pastaruoju metu, kaip niekada stipriai pajutau, ką reiškia būti berniukų mama… Kad tai lyg atskiros taisyklės, kitas mokslas…
Šį sykį, dalijuosi savo patirtimi, kaip dviejų paauglėjančių vaikinų mama, sugriaužusi ne vieną knygą, kad tik nepridaryt klaidų… O pridarau…. OJOJ! (iš karto noriu pasakyti, kad nesiekiu būti tobula… Tik noriu geriausio savo šeimai).
Vieną popietę vaikai prie arbatos puodų sugalvojo pasipasakoti apie savo nuoskaudas, užduoti mums nepatogių, gal net nepagrįstų realybe (mums, tėvams, matoma realybe) klausimų. Iš jų gimė išvados, kad bendraujant su berniukais, reikia laikytis taisyklių:
1. Nevalia niekada tyčiotis, pasišaipyti iš berniukų, jiems tai didžiulis nusivylimas ir nepamirštama trauma (sūnūs dalijosi apie tai, kaip mokytoja vieną jų pavadino susna, iš kito spuogų ant kaktos pasišaipė mergaitės ir t.t… Tiek jausmų ir nepasitikėjimo liko….).
2. Priimdami bet kokius sprendimus – aptarkite juos kartu su savo berniukais. Jie jausis saugūs, pasiruošę, įvertinti, pripažinti, svarbūs (sūnūs prisiminė, kaip mes vėliau nei nusprendėme pasakėme jiems apie savaitgalio planus, atostogas, pirkinius… O mes apie tai nebuvome susimąstę).
3. Nevartokite frazės „Ar aš nesakiau!“, net jei jos nepasakote garsiai, o parodote savo mimika. Ši frazė menkina vyriškumą, nepaisant to, kad tai gali būti visiška tiesa… (vaikai pripažino, kad juk ir patys pajaučia, kad suklydo, nors buvo perspėti, to jausmo užtenka, kad pasimokytų (na, aš tikiuosi….))
4. Naudokite pagiriamuosius, auginančius žodžius kalbėdami. Labai svarbu ne tik tai, kas pasakyta, bet ir kaip, kokia programa slypi po skambesiu, raidėmis, išraiška, kontekstu (kaip jie džiaugėsi pagyrimais, motyvacija, kuriuos prisimena net kai kuriais visai ankstyvos vaikystės periodais – nustebino).
5. Nedarykite visko už berniukus, suteikite jiems galimybes būti kuo savarankiškesniems. Jie patys turi prieiti prie išvadų, rasti sprendimus (kad ir kaip nekęstų tvarkytis, sūnūs pripažino, kad smagiau būti tvarkingame kambaryje, o jaukiau – kūrybinėje netvarkoje, tad norėtų patys pasirinkti tvarkymosi periodiškumą ir „gylį“ – sunku atsipalaiduoti po tokios įžvalgos, bet kodėl nepabandžius?).
6. Leiskite berniukams verkti…
7. Santykius aiškintis, bartis, sakyti pastabas galima tik privačiai, jokiu būdu ne viešoje vietoje, ne prie mokytojų ir net ne prie senelių.
8. Palaikykite vaikų svajones (na šis tikrai labai aiškus ir pagrįstas… Bet kai sako, kad svajonė – neribota galimybė žaisti kompiuterinius žaidimus…..ajajai….).
Linkiu, kad šis pasidalijimas įkvėptų Jus padiskutuoti apie tai su vaikais.
Dalintis:
Reading time: 2 min
Page 2 of 41234