Tėvų linkėjimas vaikams bei auklėjimo tikslas – kad jie taptų asmenybėmis – pilietiškomis, doromis, mylinčiomis, drąsiomis, atsakingomis, drausmingomis, sąžiningomis.

Vadovėliai, seminarai – nuostabus tobulėjimo šaltinis tėvams. Tačiau pastaruoju metu, kaip niekada stipriai pajutau, ką reiškia būti berniukų mama… Kad tai lyg atskiros taisyklės, kitas mokslas…

Šį sykį, dalijuosi savo patirtimi, kaip dviejų paauglėjančių vaikinų mama, sugriaužusi ne vieną knygą, kad tik nepridaryt klaidų… O pridarau…. OJOJ! (iš karto noriu pasakyti, kad nesiekiu būti tobula… Tik noriu geriausio savo šeimai).

Vieną popietę vaikai prie arbatos puodų sugalvojo pasipasakoti apie savo nuoskaudas, užduoti mums nepatogių, gal net nepagrįstų realybe (mums, tėvams, matoma realybe) klausimų. Iš jų gimė išvados, kad bendraujant su berniukais, reikia laikytis taisyklių:

1. Nevalia niekada tyčiotis, pasišaipyti iš berniukų, jiems tai didžiulis nusivylimas ir nepamirštama trauma (sūnūs dalijosi apie tai, kaip mokytoja vieną jų pavadino susna, iš kito spuogų ant kaktos pasišaipė mergaitės ir t.t… Tiek jausmų ir nepasitikėjimo liko….).

2. Priimdami bet kokius sprendimus – aptarkite juos kartu su savo berniukais. Jie jausis saugūs, pasiruošę, įvertinti, pripažinti, svarbūs (sūnūs prisiminė, kaip mes vėliau nei nusprendėme pasakėme jiems apie savaitgalio planus, atostogas, pirkinius… O mes apie tai nebuvome susimąstę).

3. Nevartokite frazės „Ar aš nesakiau!“, net jei jos nepasakote garsiai, o parodote savo mimika. Ši frazė menkina vyriškumą, nepaisant to, kad tai gali būti visiška tiesa… (vaikai pripažino, kad juk ir patys pajaučia, kad suklydo, nors buvo perspėti, to jausmo užtenka, kad pasimokytų (na, aš tikiuosi….))

4. Naudokite pagiriamuosius, auginančius žodžius kalbėdami. Labai svarbu ne tik tai, kas pasakyta, bet ir kaip, kokia programa slypi po skambesiu, raidėmis, išraiška, kontekstu (kaip jie džiaugėsi pagyrimais, motyvacija, kuriuos prisimena net kai kuriais visai ankstyvos vaikystės periodais – nustebino).

5. Nedarykite visko už berniukus, suteikite jiems galimybes būti kuo savarankiškesniems. Jie patys turi prieiti prie išvadų, rasti sprendimus (kad ir kaip nekęstų tvarkytis, sūnūs pripažino, kad smagiau būti tvarkingame kambaryje, o jaukiau – kūrybinėje netvarkoje, tad norėtų patys pasirinkti tvarkymosi periodiškumą ir „gylį“ – sunku atsipalaiduoti po tokios įžvalgos, bet kodėl nepabandžius?).

6. Leiskite berniukams verkti…

7. Santykius aiškintis, bartis, sakyti pastabas galima tik privačiai, jokiu būdu ne viešoje vietoje, ne prie mokytojų ir net ne prie senelių.

8. Palaikykite vaikų svajones (na šis tikrai labai aiškus ir pagrįstas… Bet kai sako, kad svajonė – neribota galimybė žaisti kompiuterinius žaidimus…..ajajai….).

Linkiu, kad šis pasidalijimas įkvėptų Jus padiskutuoti apie tai su vaikais.