Istorijos

Istorijos

Finansinis ugdymas

Finansinis ugdymas

Įkvėpimui

Įkvėpimui

Mūsų vaikų ateities pasisekimus, laimės ir laisvės galimybes nulems dabar suformuotos nuostatos, priimti sprendimai ir atlikti veiksmai. Turėdami reikalingų žinių, kaip formuoti ir lavinti vaikų įgūdžius, galime padėti jiems tapti sėkmingais.

Tėvų ir mokytojų programa, linkėjimas vaikams bei auklėjimo tikslas – jog jie taptų asmenybėmis – pilietiškomis, doromis, mylinčiomis, drąsiomis, atsakingomis, drausmingomis, sąžiningomis. Tai turėtų tapti kiekvieno žmogaus ketinimu, siekiamybe. Imdami patirtį (būtent patirtį!) iš visuomenės, tėvų, mokytojų, praeities kartų, jaunosios, ateities kartos turėtų būti sąmoningai įsipareigojusios savy brandinti estetinę ir kultūrinę savimonę, valią bei teisingumą, puoselėti savo tautos, kultūros pasaulį.

Vaikas – tai pirmiausiai asmenybė. O asmenybės vienas iš esminių apibūdinimų yra noras tobulėti, keistis ir nenurimti. Asmenybė visada dinamiška. Kaip ir bendravimas, kurį nuolat reikia ugdyti.

Pasiekimų ir nuopuolių, bėglumo ir tinginystės kasdienybėje, sukantis tame pačiame voverės rate, sudėtinga sustoti, analizuoti, gyventi šios akimirkos, o ne praeities kontekste. Pamirštame, kad nuo mūsų individualaus tobulėjimo – dvasinio ir protinio – priklauso ir visos visuomenės egzistencijos kokybė. Kiekvienas esame kažkam mokinys ir kažkam mokytojas, todėl labai atsakingai turime priimti šią pareigą, padėti suprasti kiekvieno jauno žmogaus mąstymą ir vystymąsi.

Profesorius, humanistas, Šalva Amonašvilis pirmiausia kalba apie žodžių prasmę, apibrėžimo esmę: kas yra žmogus, vaikas, auklėjimas, išsilavinimas ir pan. Labai svarbu ne tik tai, kas pasakyta, bet ir kaip, kokia programa slypi po skambesiu, raidėmis, išraiška, kontekstu. „Žodis turi skambėti, kaip širdis, kad jame būtų įdėta daug daugiau, nei pats žodis, kaip terminas apibrėžia“, – sako profesorius.

Minčių ir idėjų sklaida, bendraujant su kitais, išduoda daugybę dalykų, glūdinčių žmogaus sąmonėje, pasąmonėje, būde, elgesy. Galima manyti, kad kalba yra tokia, koks yra žmogus arba žmogus yra toks, kokia yra jo kalba ir tai labai svarbu, nes ką jis perteikia, daro įtaką klausančiam, šalia jo esančiam.

Pasak, Šalva Amonašvilio, reikia išlaikyti kalbos ir sielos „švarą“, pagarbą žmonėms. Pokalbiai turi kurti žmogų. Auklėjimas (rusų kalba vospitanije – pitanije duchovnoj asi) – sielos maitinimas, todėl tai labai atsakingas, subtilus ir svarbus faktorius, juk neformuosime žmogaus baimėmis, riksmais.

Atvirkščiai norėdami mokyti, perduoti patirtį apie įvairiausius pasaulio dėsnius, turime būti pavyzdžių šaltiniai, meilės, pagarbos, išminties ir kantrybės skleidėjai. Ypatingai vaikams perduodama informacija turi būti persmelkta teigiamu jausmu.

Vaikai patys turi prieiti prie išvadų. Tai vadinama mokymusi patirtimi arba patirtiniu mokymusi.
Visi, kurie mokosi, kurie ieško pažinimo, kurie auga, jie turi būti ne paklusnūs ar ne nepaklusnūs, ne išgirdę ar ne neišgirdę informacijos, o išmintingi, išradingi(!).

„Žinojimas, atmintis ir vystymasis – svarbiausi ugdymo objektai“, – sako Šalva Amonašvilis.

Kita vertus, nepamirškim, kad laisvas pasirinkimas yra kone svarbiausias augančiam ir jau suaugusiam žmogui.

Dalintis:
Reading time: 2 min

Tęsiantis nuotoliniam mokymuisi, ilgų valandų prie kompiuterio, mokyklinukai ir laisvalaikį renkasi leisti su kompiuteriniais žaidimais bei prie televizoriaus.
Bet ir šiuos faktorius galima pasukti teigiama linkme.
Tikima, kad filmukų peržiūra ir analizė padeda vaikams formuoti vientisą pasaulėžiūrą. O vertinant tai, kad animacija lengvai įsisavina bet kurią medžiagą ir bet kurį turinį, tereikia prisėsti ir paieškoti…

Šį sykį taikinyje – filmukas „Aukštyn“. Šitas filmukas greičiausiai atviriau ir aiškiau nei bet kuris kitas pabrėžia finansinio planavimo svarbą.
Įsimylėję Karlas ir Elė turėjo daugybę svajonių, ypatingai troško aplankyti Rojaus krioklį Pietų Amerikoje. Deja, nuostabiai iliustruotoje istorijoje veikėjų kasdienybę kamavo piniginės problemos, kurios kyla dėl planavimo įgūdžių stokos.
Jei kada pavyko sutaupyti, tai lyg tyčia per audrą buvo sugadintas poros stogas, sugedo automobilis, jie patyrė traumų, o visa tai privertė tuštinti savo „Rojaus krioklio“ taupyklę.

Ko mokomės iš šio filmuko?
1. Efektyviam pinigų valdymui, būtinos taisyklės, kurių reikia nuosekliai laikytis.
2. Svarbu turėti ir išlaikyti saugų finansinį rezervą (reminatis vadovėliais 6-12 mėn. būtinųjų išlaidų sumą). Toks rezervas skirtas akimirkoms, kurios vadinasi „kas būtų, jei būtų“.
3. Svarbu turėti svajonių ir tikslų sąrašą bei nusimatyti planą, kaip jį įgyvendinti (jau girdėta? Ši taisyklė kartojasi beveik visuose vaikiškuose filmukuose).
4. Tikslų, svajonių, planų taupyklė ar sąskaita turi būti atskirta nuo visų kitų (nesvarbu, ar tai taupymas kelionei į Rojaus krioklį, ar naujo automobilio įsigijimui). Taupomos lėšos tikslams pasiekti neturėtų būti painiojamos su saugaus rezervo sąskaita.

Tradiciškai norisi pasidalinti, ką pamatė, įžvelgė 10-metis ir 12-metis broliai:
• Čia filmukas apie gailėjimąsi. Kai gailiesi, kad gyvenimas yra trumpas, maksimum iki 101 metų, o jei nespėji nieko sutaupyti ir išpildyti savo svajonių, tai labai blogai.
• Atrasti gyvenime tikrą meilę – labai svarbus tikslas.
• Svajonėms reikia taupyti atskirose taupyklėse, vokuose arba sąskaitose ir nejudinti tų pinigų kitiems dalykams.
• Turtą, sveikatą ir gyvybę reikia apsidrausti, nes geriau, kad draudimas sumokėtų už nelaimes, o ne iš taupyklės reikėtų imti.
• Nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: juk taip smagu pakilti su visu namu į padangę balionų pagalba!

Išvada tokia: filmukas „Aukštyn“ yra kupinas gražių vaizdų, puikų įžvalgų, daugybe gilių pamokų ne tik apie pinigus, bet ir apie gyvenimą apskritai. Pažiūrėkite kartu su vaikais!

Dalintis:
Reading time: 2 min
Mes, tėvai, augindami savo vaikus turime nuolat drąsinti juos, sakyti auginančius, pagiriančius žodžius, palaikyti, džiaugtis, tuomet ir jie turės tvirtą valią bei sveiką pasitikėjimą savimi!
Prasminga pasidalinti knygos ištrauka, kurią linkiu perskaityti patiems ir savo vaikams:
„– Tavo pasitikėjimas savimi lems, ar išdrįsi ką nors padaryti, ar tikėsi savimi. Jei niekuo netiki, tuomet geriau nepradėti, o jei nepradėsi – niekas ir neįvyks. <…>
– Nemanau, kad labai pasitikiu savimi.
– Tiesa,– pritarė man Manis.– Bet gali nesunkiai to išmokti. Ar norėtum žinoti, kaip tai padaryti?
– Žinoma, – skubiai atsakiau.
– Paaiškinsiu. Paimsi tuščią sąsiuvinį arba dienoraštį ir pavadinsi jį „SĖKMĖS ŽURNALU“. Į jį rašysi visus tau pavykusius dalykus. Geriausiai tai daryti kiekvieną dieną ir rasti bent penkis atvejus, kai tau pavyko. Tai gali būti mažiausios smulkmenos. Iš pradžių gal bus nelengva, abejosi, ar tą, ar kitą dalyką galima laikyti sėkme. Abejojant, geriau spręsti teigiamai. Geriau įgyti daugiau pasitikėjimo savimi negu mažiau!“
Tai dvylikametės mergaitės Kiros ir jos šuniuko Manio pokalbis iš Bodo Schafer knygos vaikams „Manis, arba pinigų abėcėlė“.
„SĖKMĖS ŽURNALAS“ iš tiesų gali tapti kiekvieno žmogaus tramplinu į sėkmę, drąsą, augimą.
Dalintis:
Reading time: 1 min
Taisyklės auginantiems berniukus (tinka ir mergaičių tėveliams).
Tėvų linkėjimas vaikams bei auklėjimo tikslas – kad jie taptų asmenybėmis – pilietiškomis, doromis, mylinčiomis, drąsiomis, atsakingomis, drausmingomis, sąžiningomis.
Vadovėliai, seminarai – nuostabus tobulėjimo šaltinis tėvams. Tačiau pastaruoju metu, kaip niekada stipriai pajutau, ką reiškia būti berniukų mama… Kad tai lyg atskiros taisyklės, kitas mokslas…
Šį sykį, dalijuosi savo patirtimi, kaip dviejų paauglėjančių vaikinų mama, sugriaužusi ne vieną knygą, kad tik nepridaryt klaidų… O pridarau…. OJOJ! (iš karto noriu pasakyti, kad nesiekiu būti tobula… Tik noriu geriausio savo šeimai).
Vieną popietę vaikai prie arbatos puodų sugalvojo pasipasakoti apie savo nuoskaudas, užduoti mums nepatogių, gal net nepagrįstų realybe (mums, tėvams, matoma realybe) klausimų. Iš jų gimė išvados, kad bendraujant su berniukais, reikia laikytis taisyklių:
1. Nevalia niekada tyčiotis, pasišaipyti iš berniukų, jiems tai didžiulis nusivylimas ir nepamirštama trauma (sūnūs dalijosi apie tai, kaip mokytoja vieną jų pavadino susna, iš kito spuogų ant kaktos pasišaipė mergaitės ir t.t… Tiek jausmų ir nepasitikėjimo liko….).
2. Priimdami bet kokius sprendimus – aptarkite juos kartu su savo berniukais. Jie jausis saugūs, pasiruošę, įvertinti, pripažinti, svarbūs (sūnūs prisiminė, kaip mes vėliau nei nusprendėme pasakėme jiems apie savaitgalio planus, atostogas, pirkinius… O mes apie tai nebuvome susimąstę).
3. Nevartokite frazės „Ar aš nesakiau!“, net jei jos nepasakote garsiai, o parodote savo mimika. Ši frazė menkina vyriškumą, nepaisant to, kad tai gali būti visiška tiesa… (vaikai pripažino, kad juk ir patys pajaučia, kad suklydo, nors buvo perspėti, to jausmo užtenka, kad pasimokytų (na, aš tikiuosi….))
4. Naudokite pagiriamuosius, auginančius žodžius kalbėdami. Labai svarbu ne tik tai, kas pasakyta, bet ir kaip, kokia programa slypi po skambesiu, raidėmis, išraiška, kontekstu (kaip jie džiaugėsi pagyrimais, motyvacija, kuriuos prisimena net kai kuriais visai ankstyvos vaikystės periodais – nustebino).
5. Nedarykite visko už berniukus, suteikite jiems galimybes būti kuo savarankiškesniems. Jie patys turi prieiti prie išvadų, rasti sprendimus (kad ir kaip nekęstų tvarkytis, sūnūs pripažino, kad smagiau būti tvarkingame kambaryje, o jaukiau – kūrybinėje netvarkoje, tad norėtų patys pasirinkti tvarkymosi periodiškumą ir „gylį“ – sunku atsipalaiduoti po tokios įžvalgos, bet kodėl nepabandžius?).
6. Leiskite berniukams verkti…
7. Santykius aiškintis, bartis, sakyti pastabas galima tik privačiai, jokiu būdu ne viešoje vietoje, ne prie mokytojų ir net ne prie senelių.
8. Palaikykite vaikų svajones (na šis tikrai labai aiškus ir pagrįstas… Bet kai sako, kad svajonė – neribota galimybė žaisti kompiuterinius žaidimus…..ajajai….).
Linkiu, kad šis pasidalijimas įkvėptų Jus padiskutuoti apie tai su vaikais.
Dalintis:
Reading time: 2 min
Page 2 of 3123