Pasakoja bičiulė:
„Šiandien mano penkiametis taip nenorėjo eiti į darželį, visas priemones išbandė – uždavinėjo klausimus, kodėl kiekvieną dieną reikia eiti, kodėl bent šiandien negali likti namie, jis didelis, gali pabūti ir vienas? Kodėl tik mama priiminėja sprendimus, jis gi irgi čia gyvena? Po to sekė rėkimas, po to tyla, po to buvo įjungtos visos derybinės galios… Matau, kad jau vėluosiu, visos priemonės baigėsi…ir …pažadėjau, kad jeigu nueis į darželį, nupirksiu Lego. Dabar tai suprantu, kad pasielgiau blogai…. Nusipirkau ramybės…“
Į tai galima atsakyti su šypsena: „O ką darys rytoj?“
